- kliūgė
- 1 kliū́gė sf. (1) žr. kliūga 1: Prisipjoviau kliū́gių – bus iš ko pinti keselius Vb.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kliūgė
Look at other dictionaries:
kliūgė — 2 kliūgė sf. (1) J, kliūgė̃ (4) kliūtis: Vasarą ilgi plaukai tik kliūgė̃ Užp. Kai sekasi, tai ir kliū̃gės nieko nekenkia Užp … Dictionary of the Lithuanian Language
kliugenti — kliugenti, ẽna, ẽno intr. tekėti, bėgti kliugant: Kliugẽna kliugẽna vanduo – kiek per naktį iškliugẽna! Ėr … Dictionary of the Lithuanian Language
kliugėti — kliugėti, kliùga, ėjo intr. [K] 1. kliukėti, kliuksėti: Kiaušinis kliùga J. Šitas kiaušinis jau kliùga – turbūt užperėtas Žvr. Pilve pienas kliùga (plakasi) Šd. | Po vėjui tik kliuga upės pakrantėse vanduo VšR. | Sveiko arklio kliuga (kliuksi … Dictionary of the Lithuanian Language
kliūga — (plg. la. klūga) sf. (1) 1. vytis, vytelė: Iš kliūgų balžienas daro, o iš kliūgelių keselius pina Grž. Kliūgų prisilaužė karbam dirbti Pn. Prisilaužkim kliūgelių ir nusipinkim rėbelį (narvelį) Ps. Parsinešiau kliūgų, reiks stogą dengti (kliūgomis … Dictionary of the Lithuanian Language
